Elektroninis mokymasis ir aukštasis mokslas

Šią viziją 20-ajame amžiuje pakeitė meistriškumo centrų, kurie yra labai specializuoti, tačiau turi gana siaurą požiūrį į žinias, idėja. Civilizacijos idėja išsigimė į techninę biurokratiją. Šią tendenciją toliau intensyviai stiprino universiteto rinkos modelis, pagal kurį pirmenybė buvo teikiama toms žmonių tyrimo sritims, kurios duoda pinigus. Buvo skatinami ir korporaciniai universitetai, ir pirmiausia ten, kur gali būti pritaikyti nauji elektroninio ir mobiliojo mokymosi modeliai.

Šiuo metu atsirado bendro Europos virtualaus švietimo ir bendros Europos laipsnių sistemos poreikis. Europos virtualaus universiteto paslaugų pradžia galėtų būti portalas, per kurį pasiekiami tinkle esantys ar tinklo palaikomi kursai ir programos, informacijos paieška, bendradarbiavimas ir mainai, bendravardikliai, nuosavybė ir patvirtinimo ženklai. Kokybės klausimai apima skaidrumą, palyginamumą, meta duomenų struktūrą, vartotojų ir jiems lygių apžvalgas, pasidalijimą modeliais ir geriausiais praktikos pavyzdžiais, dalijimosi sistemos ir priemonių aprašymą bei vartotojų patirtį.

Kol kas virtualus švietimas Europoje vyko daugiausia tik nacionaliniu lygmeniu ir kol kas nėra sudaryta gerų susitarimų dėl bendradarbiavimo tarptautiniu mastu. Daugelyje šalių sudaryti nacionaliniai konsorciumai kartu su ir kompetencijos centrais (Prancūzija, Nyderlandai, Suomija ir t.t.), nors yra ir keletas atskirų elektroninių studijų universitetų bei projektais grindžiamų nacionalinių iniciatyvų. Plėtojama ir visuomenės bei privačių asmenų partnerystė, yra naujų turinio tiekėjų, ateinančių iš korporacinių bei su žiniasklaida siejamų šaltinių. Plačiai aptarinėjamos problemos, susijusios su kokybės užtikrinimu, akreditacija bei tarptautiniais strateginiais aljansais.

Pastaraisiais metais įvedant elektroninį mokymąsi į aukštojo mokslo sistemą Suomijoje padaryta tokia pažanga:

• Permainos valdymo srityje: anksčiau universiteto vadovybė skyriams ir fakultetams duodavo nurodymus dėl pažangos darymo taikant elektroninį mokymą savo darbe. Tada sprendimas buvo tolesnis fakulteto narių mokymas. Dabar yra strateginės paslaugos, suteikiančios galimybę universitetams įtraukti ir departamentų lygmenį. Šis priėjimo iš vidurio būdas apima dirbančius departamentų ir fakultetų vadovus.
• Tendencija − skatinti geriausiųjų tyrimo ir mokymo universitetų bendradarbiavimą taip, kad aukštos kokybės medžiaga būtų prieinama visiems. Kuriamas universitetų mokymosi tarpusavyje portalas.
• Kuriamos bendros pasirinktų Europos universitetų bendros paramos struktūros ir kreditų sistemos, kurios garantuotų mobilumą ir veikiančią infrastruktūrą. Bet kurio dalyvaujančio universiteto studentai turėtų galimybę dalyvauti tyrimais grindžiamose studijose. Kuriamos ir kursų paieškos sistemos.

Originalus straipsnio tekstas paskelbtas „e-Learning Conference 2005: Towards a Learning Society 2005”. A full text of this article is available in PDF format at http://www.elearningeuropa.info/files/media/media11006.pdf