Seneliai ir anūkai: skirtingų kartų mokymosi drauge patirties poetika

Projekto metu buvo tiriamas skirtingų kartų mokymasis drauge ir tai, kaip jis galėtų skatinti vyresnius ir jaunesnius besimokančiuosius keistis požiūriais, praturtinant kiekvieno kolektyvo poreikius. Įtraukiant profesinio mokymo moksleivius ir aukštesniąsias vidurines mokyklas į savanorio – „skaitmeninio padėjėjo“ vaidmenį, projekto metu siekiama mokyti naršyti internete ir naudotis elektroniniu paštu vyresniuosius, tokiu būdu skatinant juos būti aktyviais skaitmeninių technologijų vartotojais.

Šiuo metu vyresni kaip 55 metų besimokantieji turi grumtis su visiškai nauja aplinka, kur dauguma jų dvasinių nuostatų yra pakeista, pertvarkyta arba tiesiog išnyko. Tuo pačiu metu jaunoji karta susiduria su permaininga visuomene, kur atrodo, yra labai sunku sukurti priklausymo konkrečiam kontekstui aplinką. Tai faktas, turintis tiesioginius padarinius istorinei atminčiai ir tapatybės formavimuisi.

Šiame straipsnyje pateikiami pamąstymai apie pirminius projekto rezultatus, pabrėžiant jo indėlį į skirtingų kartų mokymosi drauge proceso tobulinimą ir pirmiausia – politinės dimensijos, vaidmenų ir metodologijos požiūriu. Galiausiai šiame straipsnyje siūlomos kai kurios rekomendacijos, kurios pagrįstos anksčiau gautais rezultatais ir kurios skirtos ne tik mokymosi proceso tobulinimui, bet pirmiausia – idėjai palengvinti skirtingų kartų mokymosi drauge modelio perkėlimą į kitas erdves.