Anna Kirah, modeliavimo srities antropologė, besispecializuojanti į žmogų orientuotų naujovių srityje. Anksčiau ji dirbo su daugeliu bendrovių, pvz., „Microsoft“, „Boeing“, o šiuo metu dirba inovacijų vadove Danijos firmoje „Future Navigator“ ir savo konsultacinėje įmonėje. Ji yra ir pagrindinė EDEN 2008 metinės konferencijos pranešėja. Šiame interviu ji dalijasi su mumis savo mintimis apie mokymą kaip būti novatoriškais, apie mokymąsi ir kasdienio gyvenimo prasmės suradimą.
Siekiant įgyvendinti į žmogų orientuotą požiūrį, sėkmingų pokyčių bendrovėse laidas yra komandinis darbas. Iš savo patirties Anna Kirah žino, kad pokyčiai nevyksta tol, kol visi bendrovės padaliniai neįsisavina tos žmonių kalbos ir kultūros, kuria keičia senąją ir kol nesupranta, kad tarp įvairių padalinių vyksta tarpdalykinis dialogas. Šios specialistės nuomone, virtualios aplinkos bendrovių kasdieniniame gyvenime pradėjo vaidinti svarbiausią vaidmenį. „LinkedIn“, „Facebook“, „YouTube“, atviri internetiniai dienoraščiai ir bendro naudojimo dokumentų tinklalapiai turi didžiulį poveikį mūsų atliekamam darbui ir užtikrina naujausią žinių lygį. Tačiau kartu ji pabrėžia, kad el. mokymasis ir suasmenintos mokymosi aplinkos turi būti lengvai pritaikomos prie komandos mąstymo ir komandinio darbo.
Jos manymu, svarbu neslopinti neapsimestinio vaikų smalsumo ir kūrybiškumo. Be to, novatoriškos mąstysenos ugdymas turėtų būti skatinamas nuo pat pradžių ir čia pagrindinis iššūkis – sugrąžinti į kasdieninį gyvenimą žodį „kodėl?“. Iškėlus klausimą „kodėl?“, žmonės skatinami taikyti jį ir esamiems produktams, paslaugoms bei organizacijoms, jis sudaro prielaidas atrasti reikšmingus novatoriškus sprendimus.
Anna Kirah žino, kad novatoriumi gali būti kiekvienas. Tačiau organizacijų inovacijų politika ir kultūra dažnai sutrukdo mums pamatyti ir įgyvendinti tikruosius pokyčius. Daugelis vadovų matydami naujoves jų nepripažįsta, nes jie nebūna tiesiogiai susiję būtent su tais naujoves kuriančiais žmonėmis.
Tarpkultūrinis mokymasis verčia mus drąsiai priimti naują patirtį ir sudaro galimybes ugdyti globalią mąstyseną – ne tik fiziškai, bet ir kibernetinėje erdvėje. Naujovės ir mokymasis atsiranda iš naujos patirties, peržengiant saugumo ribas to, ką mes jau žinome, ir išgyvenant kažką naujo ir kitokio. Globali mąstysena leidžia mums peržengti mūsų gimtosios kultūros suvaržymus ir pamatyti pasaulį tokį, koks jis yra.