Švietimo sistemos ir susiję verslo modeliai turi būti pakankamai paslankūs, kad galėtų reaguoti į kintančius išorinius veiksnius ir išgyventi. Šiuo metu universitetai susiduria su didėjančiu STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) sričių absolventų poreikiu, kuris atsiranda dėl lėtai didėjančio studentų skaičiaus ir nemalonių pokyčių nacionalinėse finansavimo sistemose.

Kiekvieno asmens vaidmens ir vietos naujovių visuomenėje nustatymas yra svarbus ne tik tradiciniams universitetams (kurių pagrindas yra tiriamasis darbas), bet ir atviriems bei nuotolinių studijų universitetams (kurių pagrindas yra švietimas). Tuo tarpu, kai tradiciniai universitetai imasi strategijos padėti visą gyvenimą besimokančiam asmeniui, atviri ir nuotolinių studijų universitetai suvokia, kad vien tik švietimo paslaugų teikimas ir nieko nedarymas naujovių ir verslo srityje išsekins jėgas. Kad būtų pasirengę kitam dešimtmečiui, šiems universitetams būtina ieškoti būdų sukurti pridedamąją vertę ir atitinkamai įdiegti savo institucinių modelių naujoves.

Remdamasi 2009 m., kurie buvo paskelbti kūrybiškumo ir naujovių metais, Europos Komisija ir toliau valstybėse narėse skatina naujoves ir verslumą. Šiame straipsnyje yra įvertinamas atvirų ir (ypač) nuotolinių studijų universitetų potencialas ieškant naujovių, kurios padėtų peržengti lankstaus švietimo ribas ir žengti pirmyn kuriant naujus akademinio ir komercinio verslumo būdus, įskaitant (bendrai sukurtas) švietimo ir įmonių auginimo iniciatyvas. Akivaizdu, kad universitetai nieko negali padaryti nesant kūrybiškumo, naujovių ir verslumo; tai yra (ilgalaikio) klestėjimo variklis ne tik universitetams, bet ir įmonėms, apskritai visam ūkiui ir visuomenei.