Nepaisant to, kad mes sutinkame, jog technologijų dėka mokymosi scenarijai keičia savo formą ir vidaus struktūrą, abejotina, ar gimsta nauja mokymosi koncepcija. Tokiu būdu šis straipsnis yra bandymas išanalizuoti, ar nauji socialiniai išbandymai neabejotinai skatina naujų mokymo formų poreikį ir ar esamos teorijos vis dar tinkamos esant šiandieninėms mokymosi realijoms. Todėl mes apžvelgiame socialinius pasikeitimus, analizuojame e learning 2.0 koncepciją ir išdėstome, kaip dabartiniai teoriniai požiūriai užkariauja mokymosi realybę. Ypač smarkiai buvo pabrėžiamas naujų mokymosi scenarijų, pvz., ypatingo bendradarbiavimu tinkle grindžiamo mokymosi („ConnectLearning‘), kuris pagrįstas konektyvumu ir konstruktyvumu bei esamais mokymosi būdais, pobūdžio analizei.

Darome išvadą, kad įvyko mokymosi scenarijų permainos, kadangi per pastaruosius du dešimtmečius buvo sukurtas ir aptartas tam reikalingas teorinis pagrindas. Bendradarbiavimu tinkle grindžiamas mokymasis nėra nauja paradigma ar iš esmės naujas mokymosi modelis; jis greičiau apibūdinamas kaip jungtinė koncepcija (pagrįsta pažangiomis idėjomis ir dabartinių mokymosi teorijų blokų kūrimu), galinti padėti patenkinti „naujų“ mokymosi scenarijų, kurie patys nustato savo struktūrą, yra orientuoti į mokinį, situaciniai, emociniai, socialiniai ir skatinantys pamėgti bendravimą, poreikį.