Mokytojas
Straipsniai
Mokymosi aplinkos supratimas
04 Liepa 2008
Kaip panaudodamos skaitmenines technologijas mokyklos sėkmingai remia mokymosi suasmeninimą? Šiame straipsnyje aprašyto tyrimo metu buvo tiriamas skaitmeninių technologijų ir šiuo metu žengiamų žingsnių siekiant teikti labiau suasmenintą mokymosi patirtį ryšys. Parengtos rekomendacijos, padėsiančios geriau suprasti mokymosi erdves ir geriau panaudoti skaitmenines technologijas.
Mes pradedame nuo vaizduojamojo besimokančiųjų, švietimo erdvių, kuriose jie veikia, ir skaitmeninių technologijų ryšio modelio pristatymo. Mes nustatome keturias pagrindines erdves (asmeninė mokymosi erdvė, mokymo erdvė, mokyklos erdvė ir gyvenamoji erdvė), kurios daro poveikį besimokančiųjų mokymosi patirčiai. Šios erdvės šiuo metu dar nėra gerai suprastos ir beveik kaip neformalaus ir formalaus vaikų mokymosi rezultatas nėra pripažintos ir įvertintos.
Tuomet mes išbandėme šio modelio pagrįstumą, panaudodami keleto nacionalinių tyrimo projektų, kuriuose buvo naudojami mišrūs kokybinių ir kiekybinių duomenų surinkimo būdai (fokus grupės, interviu, apklausos ir nacionalinių duomenų apie moksleivių rezultatus rinkiniai), rezultatus. Šiame straipsnyje pateikiami duomenys yra praktinių pavyzdžių analizės atskaitų duomenys, juose yra klasės darbo stebėjimų duomenys drauge su iš pirmųjų lūpų gautomis mokytojų, vadovų ir besimokančiųjų pastabomis. Mes atsižvelgiame į šių duomenų ir šio modelio reikšmę mūsų supratimui apie tai, kaip švietimo srityje būtų galima efektyviai panaudoti skaitmenines technologijas.
Tradicinio švietimo modelio atveju mokymosi erdvės kūrimo kontrolė buvo daugiausia mokymo institucijos ir mokytojo rankose. Fizinėms asmeninės mokymosi erdvės charakteristikoms mokytojai ir institucijos vis dar gali daryti įtaką, tačiau tos erdvės kūrimo ir technologijų naudojimo kontrolė yra besimokančiųjų rankose. Kad mokymasis būtų efektyvus, būtina suprasti skirtingas suasmeninto mokymosi erdves bei atsižvelgti į besimokančiųjų suvokimą ir elgseną.
Tuomet mes išbandėme šio modelio pagrįstumą, panaudodami keleto nacionalinių tyrimo projektų, kuriuose buvo naudojami mišrūs kokybinių ir kiekybinių duomenų surinkimo būdai (fokus grupės, interviu, apklausos ir nacionalinių duomenų apie moksleivių rezultatus rinkiniai), rezultatus. Šiame straipsnyje pateikiami duomenys yra praktinių pavyzdžių analizės atskaitų duomenys, juose yra klasės darbo stebėjimų duomenys drauge su iš pirmųjų lūpų gautomis mokytojų, vadovų ir besimokančiųjų pastabomis. Mes atsižvelgiame į šių duomenų ir šio modelio reikšmę mūsų supratimui apie tai, kaip švietimo srityje būtų galima efektyviai panaudoti skaitmenines technologijas.
Tradicinio švietimo modelio atveju mokymosi erdvės kūrimo kontrolė buvo daugiausia mokymo institucijos ir mokytojo rankose. Fizinėms asmeninės mokymosi erdvės charakteristikoms mokytojai ir institucijos vis dar gali daryti įtaką, tačiau tos erdvės kūrimo ir technologijų naudojimo kontrolė yra besimokančiųjų rankose. Kad mokymasis būtų efektyvus, būtina suprasti skirtingas suasmeninto mokymosi erdves bei atsižvelgti į besimokančiųjų suvokimą ir elgseną.
Straipsniai
Nuotolinis mokytojų mokymas Kenijos kaimo vietovėse
29 Vasaris 2008
Globalizacija suintensyvino ir teritorine prasme praplėtė žmonių bendravimą pasauliniu lygmeniu. Ji sujungė „nuošalias vietoves taip, kad vietinius įvykius inspiruoja už daugelio mylių vykstantys įvykiai ir atvirkščiai. Vietiniai pasikeitimai yra tokia pat globalizacija, kaip ir šalia vykstanti visuomenės narių bendravimo plėtra erdvės ir laiko prasme“ (Giddens, 1990 m.).
Revoliuciniai pokyčiai informacinių technologijų srityje ir iš paskos einantis skaitmeninės takoskyros fenomenas yra du svarbūs šio proceso aspektai. Šiame tyrime mes analizuojame skaitmeninę takoskyrą, pažvelgdami į ją periferiniu požiūriu ir palygindami su išsivysčiusiu pasauliu – vieta, kur ši revoliucija prasidėjo. Tokiu būdu Afrika ir Kenija tampa besikeičiančiu vietiniu kontekstu, iš kurio mes stebime naujų technologijų, kaip globalizacijos proceso dalies, skvarbą.
Skaitmeninės takoskyros prasme Afrikoje yra neadekvati socialinė spraga tarp prieigos prie informacinių technologijų ir jų naudojimo, pirmiausia – atsilikimo diegiant infrastruktūrą, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad tos technologijos būtų prieinamos ir naudojamos. Tačiau reiktų pastebėti, kad globalizacijos procesas prisideda prie pirmyn judančios naujų technologijų skvarbos Afrikos kontinente. Reikia, kad gyventojai ne tik galėtų jomis naudotis – jie turėtų sugebėti skatinti jų naudojimą, jas valdyti ir reguliuoti. Tai svarbu, nes IRT turi didžiulę svarbą ir visuomenės tvarkai, ir vietos kultūrai.
Šiame straipsnyje aprašomas bandomasis mokytojams skirtas el. mokymosi projektas, kuris buvo įgyvendinamas Gwassi rajone, Kenijos kaimo vietovėje. Mes pradedame nuo nacionalinio ir vietinio konteksto apžvalgos, o toliau svarstome, kokiu būdu kultūra užima tarpininko tarp žmogaus ir technologijos vaidmenį. Galiausiai straipsnyje pažvelgiama į vietinę padėtį, aprašomas kontekstas ir strateginės problemos, kurias šiuo metu sprendžia suinteresuotieji projekto įgyvendinimu asmenys.
Skaitmeninės takoskyros prasme Afrikoje yra neadekvati socialinė spraga tarp prieigos prie informacinių technologijų ir jų naudojimo, pirmiausia – atsilikimo diegiant infrastruktūrą, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad tos technologijos būtų prieinamos ir naudojamos. Tačiau reiktų pastebėti, kad globalizacijos procesas prisideda prie pirmyn judančios naujų technologijų skvarbos Afrikos kontinente. Reikia, kad gyventojai ne tik galėtų jomis naudotis – jie turėtų sugebėti skatinti jų naudojimą, jas valdyti ir reguliuoti. Tai svarbu, nes IRT turi didžiulę svarbą ir visuomenės tvarkai, ir vietos kultūrai.
Šiame straipsnyje aprašomas bandomasis mokytojams skirtas el. mokymosi projektas, kuris buvo įgyvendinamas Gwassi rajone, Kenijos kaimo vietovėje. Mes pradedame nuo nacionalinio ir vietinio konteksto apžvalgos, o toliau svarstome, kokiu būdu kultūra užima tarpininko tarp žmogaus ir technologijos vaidmenį. Galiausiai straipsnyje pažvelgiama į vietinę padėtį, aprašomas kontekstas ir strateginės problemos, kurias šiuo metu sprendžia suinteresuotieji projekto įgyvendinimu asmenys.
Straipsniai
Viską apimantis švietimas: pagalba mokytojams pasirenkant ir veiksmingai panaudojant IRT šaltinius
28 Lapkritis 2007
Šiame straipsnyje aptariamas mokyklų integravimas atsižvelgiant į universaliosios švietimo prieigos koncepciją. Pagrindinis dėmesys skiriamas didelėms informacinių ir ryšio technologijų (IRT) galimybėms, kurios leidžia išvengti bet kokios studentų diskriminacijos. Straipsnyje įrodinėjama, kad mokytojams tenka svarbiausias vaidmuo paverčiant kapitalu tas galimybes, kurias suteikia naujos technologijos padedant įtraukti visus studentus į pagrindines švietimo sistemas.
Šioje vietoje į universaliąją švietimo prieigą žiūrint kaip į konkretų ir pasiekiamą tikslą reikia, kad mokytojai žinotų IRT galimybes ir kad jie sugebėtų įgyti tinkamas žinias ir praktinius įgūdžius tam, kad galėtų pasirinkti ir naudoti atitinkamas šių šaltinių rūšis.
ITD-CNR pasiūlytos mokytojų požiūrio į naujas technologijas bei įtraukimą apklausos, kurioje dalyvavo maždaug 300 Italijos mokytojų, rezultatai rodo, kad dauguma jų (75%) pripažįsta, jog IRT priemonės ir šaltiniai gali turėti didžiules galimybes stiprinant ir aktualizuojant įtraukimo praktiką mokyklose. Nepaisant to, beveik visi teigia, kad jiems vis dar reikia konkrečios informacijos ir nurodymų apie tai, kaip pasirinkti ir panaudoti tinkamus IRT produktus.
Šiame straipsnyje pristatomi du bandomieji projektai, skirti šiems poreikiams. Vienas yra skirtas tam, kad mokytojams būtų pateikta visa ir naudinga informacija apie švietimo programinės įrangos prieinamumo savybes. Kitas yra nukreiptas į patyrimo ir geros praktikos sklaidą, siekiant padėti sudaryti viską apimančius pedagoginius planus, jais pasidalyti ir panaudoti juos iš naujo. Tokie projektai pagimdė dvi konkrečias nuotolines paslaugas: informacijos apie švietimo daugialypės terpės prieinamumo savybes sklaidą ir supažindinimą su geriausiais mokyklų įtraukimo praktikos pavyzdžiais.
Iš tikrųjų pagrindinė idėja yra ta, kad įtraukimo procesą gali pagreitinti naujos technologinės priemonės, tačiau, kita vertus, visa tai reikalauja pakeisti švietimo turinį, būdus, struktūrą ir strategiją.
ITD-CNR pasiūlytos mokytojų požiūrio į naujas technologijas bei įtraukimą apklausos, kurioje dalyvavo maždaug 300 Italijos mokytojų, rezultatai rodo, kad dauguma jų (75%) pripažįsta, jog IRT priemonės ir šaltiniai gali turėti didžiules galimybes stiprinant ir aktualizuojant įtraukimo praktiką mokyklose. Nepaisant to, beveik visi teigia, kad jiems vis dar reikia konkrečios informacijos ir nurodymų apie tai, kaip pasirinkti ir panaudoti tinkamus IRT produktus.
Šiame straipsnyje pristatomi du bandomieji projektai, skirti šiems poreikiams. Vienas yra skirtas tam, kad mokytojams būtų pateikta visa ir naudinga informacija apie švietimo programinės įrangos prieinamumo savybes. Kitas yra nukreiptas į patyrimo ir geros praktikos sklaidą, siekiant padėti sudaryti viską apimančius pedagoginius planus, jais pasidalyti ir panaudoti juos iš naujo. Tokie projektai pagimdė dvi konkrečias nuotolines paslaugas: informacijos apie švietimo daugialypės terpės prieinamumo savybes sklaidą ir supažindinimą su geriausiais mokyklų įtraukimo praktikos pavyzdžiais.
Iš tikrųjų pagrindinė idėja yra ta, kad įtraukimo procesą gali pagreitinti naujos technologinės priemonės, tačiau, kita vertus, visa tai reikalauja pakeisti švietimo turinį, būdus, struktūrą ir strategiją.
Straipsniai
eTwinning – naujas kelias Europos mokykloms
26 Rugsėjis 2007
Šiame straipsnyje nagrinėjama „eTwinning“ veikla prieš 21-ojo amžiaus Europos švietimo ir socialines jėgas. Jame išsamiai aprašoma projekto „eTwinning“ raida ir struktūra, tos galimybės, kurias projektas suteikia mokytojams pedagoginės patirties ir profesinio tobulėjimo prasme bei portalo www.eTwinning.net pasiekimai.
„eTwinning“ buvo pradėtas 2004 m. kaip Europos Komisijos iniciatyva, siekiant skubiai pradėti Europos mokyklų susigiminiavimą ne formaliu keliu, kas suteiktų galimybes mokytojams drauge dirbti be pagrindinio įsipareigojimo – užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą, kas paprastai buvo daroma Comenius projekto kontekste.
Viena unikali projekto „eTwinning“ ypatybė yra ta, kad yra labai stipri paramos tarnyba ir nacionaliniu, ir Europos mastu. Tai nacionalinė paramos tarnyba (NPT) ir Centrinė paramos tarnyba (CPT) bei daugybė mokytojams skirtų į kokybės ženklus sudėtų paskatų.
Dalyvaujantiems „eTwinning“ projekte skirtoje profesinio tobulėjimo programoje yra kūrybiniai seminarai ir Europos, ir nacionaliniu lygmeniu. Tai puiki platforma mokytojams puoselėti gerą patirtį ir ja keistis su kitais.
Šių veiksmų sėkmės pagrindas – www.eTwinning.net portalas. Tai 20 kalbų veikianti, ypač moderni bendravimo platforma, siūlanti galybę specifinių mokytojams skirtų priemonių.
Ar „eTwinning“ yra pavykęs projektas? Atsakyti „taip“ galima tada, kai žiūrime į statistiką, susijusią su įsiregistravusių mokyklų ir mokytojų skaičiumi. Mokytojams šis projektas yra lengvas ir nebiurokratiškas būdas kartu įgyvendinti projektus, naudojantis gerai išvystyta internetine platforma.
Viena unikali projekto „eTwinning“ ypatybė yra ta, kad yra labai stipri paramos tarnyba ir nacionaliniu, ir Europos mastu. Tai nacionalinė paramos tarnyba (NPT) ir Centrinė paramos tarnyba (CPT) bei daugybė mokytojams skirtų į kokybės ženklus sudėtų paskatų.
Dalyvaujantiems „eTwinning“ projekte skirtoje profesinio tobulėjimo programoje yra kūrybiniai seminarai ir Europos, ir nacionaliniu lygmeniu. Tai puiki platforma mokytojams puoselėti gerą patirtį ir ja keistis su kitais.
Šių veiksmų sėkmės pagrindas – www.eTwinning.net portalas. Tai 20 kalbų veikianti, ypač moderni bendravimo platforma, siūlanti galybę specifinių mokytojams skirtų priemonių.
Ar „eTwinning“ yra pavykęs projektas? Atsakyti „taip“ galima tada, kai žiūrime į statistiką, susijusią su įsiregistravusių mokyklų ir mokytojų skaičiumi. Mokytojams šis projektas yra lengvas ir nebiurokratiškas būdas kartu įgyvendinti projektus, naudojantis gerai išvystyta internetine platforma.
Straipsniai
El. mokymasis Bulgarijoje: šiuolaikinis modernumas
25 Gegužė 2007
Apybraižoje aptariama pastarųjų metų el. mokymosi raida ir būklė Bulgarijoje. Supažindinama su statistiniais duomenimis, susijusiais su šalies švietimo sistema. Taip pat supažindinama su pagrindiniais šios švietimo srities katalizatoriais Bulgarijoje ir jie analizuojami.
Šie katalizatoriai – tai švietimo ir tyrimo institucijų dalyvavimas daugybėje tarptautinių projektų; tai priemonės, kurių ėmėsi valstybė tam, kad pagreitintų el. mokymosi technologijų įvedimą visose švietimo sistemos pakopose; tai aukštojo ir vidurinio mokymo mokytojų pasirengimas, požiūris ir problemos.
Paskutiniais metais prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą buvo žymiai pagerintos el. mokymosi įtraukimo bei jo efektyvaus naudojimo įvairiose švietimo institucijose sąlygos. Pagrindiniai veiksniai, kurie teigiamai paveikė el. švietimo indeksą Bulgarijoje, gali būti įvardinti taip: švietimo ir tyrimo institucijų dalyvavimas daugybėje tarptautinių projektų, vyriausybės politika, universitetų, švietimo ir tyrimo institucijų iniciatyvos, kvalifikuoti informacinių ir ryšio technologijų, didaktikos, psichologijos bei kitų sričių specialistai, kurie entuziastingai ir kuria ir skleidžia el. mokymosi turinio pridedamąją vertę.
Deja, yra tokių problemų kaip pakankamo el. mokymosi turinio stoka ir ypatingai – humanitarinių mokslų srityje, nepakankamas universiteto dėstytojų ir mokyklų mokytojų pasirengimas naudoti el. mokymosi technologijas, reguliavimo sistemos, kuri skatintų mokyklų ir universitetų mokymo personalą tobulėti ir naudoti el. mokymosi turinį, stoka mokyklose ir kai kuriuose universitetuose.
Mūsų manymu, kad būtų galima įveikti minėtas problemas, turi būti patvirtinta reguliavimo sistema, kuri leistų skatinti, tobulinti ir naudoti el. mokymosi turinį visais švietimo lygmenimis, reikia, kad būtų paskleidžiami geros praktikos pavyzdžiai, turėtų būti populiarinama atvirų šaltinių programinė įranga ir el. mokymosi aplinkos Bulgarų kalba, platesniu mastu turėtų būti vykdomi bendri tyrinėjimai technologiniais bei didaktiniais el. mokymosi klausimais, daugiau universitetų el. mokymosi srityje turėtų siūlyti magistro studijų programas.
Paskutiniais metais prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą buvo žymiai pagerintos el. mokymosi įtraukimo bei jo efektyvaus naudojimo įvairiose švietimo institucijose sąlygos. Pagrindiniai veiksniai, kurie teigiamai paveikė el. švietimo indeksą Bulgarijoje, gali būti įvardinti taip: švietimo ir tyrimo institucijų dalyvavimas daugybėje tarptautinių projektų, vyriausybės politika, universitetų, švietimo ir tyrimo institucijų iniciatyvos, kvalifikuoti informacinių ir ryšio technologijų, didaktikos, psichologijos bei kitų sričių specialistai, kurie entuziastingai ir kuria ir skleidžia el. mokymosi turinio pridedamąją vertę.
Deja, yra tokių problemų kaip pakankamo el. mokymosi turinio stoka ir ypatingai – humanitarinių mokslų srityje, nepakankamas universiteto dėstytojų ir mokyklų mokytojų pasirengimas naudoti el. mokymosi technologijas, reguliavimo sistemos, kuri skatintų mokyklų ir universitetų mokymo personalą tobulėti ir naudoti el. mokymosi turinį, stoka mokyklose ir kai kuriuose universitetuose.
Mūsų manymu, kad būtų galima įveikti minėtas problemas, turi būti patvirtinta reguliavimo sistema, kuri leistų skatinti, tobulinti ir naudoti el. mokymosi turinį visais švietimo lygmenimis, reikia, kad būtų paskleidžiami geros praktikos pavyzdžiai, turėtų būti populiarinama atvirų šaltinių programinė įranga ir el. mokymosi aplinkos Bulgarų kalba, platesniu mastu turėtų būti vykdomi bendri tyrinėjimai technologiniais bei didaktiniais el. mokymosi klausimais, daugiau universitetų el. mokymosi srityje turėtų siūlyti magistro studijų programas.
Straipsniai
Įdiegiant nuotolinius šaltinius universitetų, kurie mokymą grindžia „veidu į veidą“ principu, kontekste. Studentų požiūris
25 Gegužė 2007
Šiame dokumente mes pristatome virtualios universiteto programos, kurią sukūrė Murcia universitetas Ispanijoje, vertinimo ataskaitą. Ši programa apima nuosavoje šio universiteto MVS (mokymosi valdymo sistemoje), kuri vadinama SUMA, universitetiniame kontekste sukurtų nuotolinių švietimo šaltinių, kurie būtų naudojami trijuose fakultetuose (chemijos, medicinos ir švietimo), projektavimą, gamybą ir naudojimą.
Šio vertinimo tikslas – labiau įsigilinti į šią programą IRT grindžiamų švietimo priemonių įgyvendinimo aukštojo mokslo srityje bei universiteto dėstytojų motyvacijos bei mokymo strategijų požiūriu.
Šioje ataskaitoje pateikiami studentų, kurie buvo įtraukti į šį eksperimentą, požiūriai. Atrankos būdu mes apklausėme 243 studentus, studijuojančius septyniuose skirtinguose kursuose. Iš jų sužinojome, kad:
a) Studentai nėra pasirengę naudoti daugialypę terpę tam, kad galėtų efektyviai mokytis. Dirbdami jie teikia pirmenybę paprastam tekstui. Skaitmeninis mūsų studentų raštingumas nėra pakankamas, kad galėtų pasiekti skaitmeninės daugialypės terpės žinias;
b) Studentų ir dėstytojų bendravimas nuotoliniu būdu yra labiau įprastas vartojant el. paštą, o ne kitas priemones (forumus, skelbimų lentas ir pan.). Mokymąsi tinklapyje nepakankamai vertina abi šalys;
c) Studentų požiūris į IRT yra teigiamas, tačiau nepriima jų labai džiaugsmingai;
d) Po šio eksperimento studentai nepradėjo daugiau naudotis savo kompiuteriais, tačiau pagerino IRT priemonių naudojimą;
e) Aukštojo mokslo atstovai supranta, kad IRT apima daugiau nei vieną mokymosi ir darbo šaltinį ir jie mato, kaip būtų svarbu, jei atsirastų galimybė dirbti su šiomis technologijomis studijų programų metu;
f) Vienas svarbiausių problemų, susijusių su nuotoliniu darbu, šaltinių – tai naudojamos MVS pobūdis ir charakteristikos.
Galiausiai ši ataskaita padėjo suprasti, kad svarbiausias elementas kalbant apie IRT diegimą aukštojo mokslo sistemoje – tai kursų metu naudojama pedagoginė metodika. Tai nauja riba, kuri turėtų būti giliau tyrinėjama.
Šioje ataskaitoje pateikiami studentų, kurie buvo įtraukti į šį eksperimentą, požiūriai. Atrankos būdu mes apklausėme 243 studentus, studijuojančius septyniuose skirtinguose kursuose. Iš jų sužinojome, kad:
a) Studentai nėra pasirengę naudoti daugialypę terpę tam, kad galėtų efektyviai mokytis. Dirbdami jie teikia pirmenybę paprastam tekstui. Skaitmeninis mūsų studentų raštingumas nėra pakankamas, kad galėtų pasiekti skaitmeninės daugialypės terpės žinias;
b) Studentų ir dėstytojų bendravimas nuotoliniu būdu yra labiau įprastas vartojant el. paštą, o ne kitas priemones (forumus, skelbimų lentas ir pan.). Mokymąsi tinklapyje nepakankamai vertina abi šalys;
c) Studentų požiūris į IRT yra teigiamas, tačiau nepriima jų labai džiaugsmingai;
d) Po šio eksperimento studentai nepradėjo daugiau naudotis savo kompiuteriais, tačiau pagerino IRT priemonių naudojimą;
e) Aukštojo mokslo atstovai supranta, kad IRT apima daugiau nei vieną mokymosi ir darbo šaltinį ir jie mato, kaip būtų svarbu, jei atsirastų galimybė dirbti su šiomis technologijomis studijų programų metu;
f) Vienas svarbiausių problemų, susijusių su nuotoliniu darbu, šaltinių – tai naudojamos MVS pobūdis ir charakteristikos.
Galiausiai ši ataskaita padėjo suprasti, kad svarbiausias elementas kalbant apie IRT diegimą aukštojo mokslo sistemoje – tai kursų metu naudojama pedagoginė metodika. Tai nauja riba, kuri turėtų būti giliau tyrinėjama.