Mokykla
Straipsniai
Mokymosi aplinkos supratimas
04 Liepa 2008
Kaip panaudodamos skaitmenines technologijas mokyklos sėkmingai remia mokymosi suasmeninimą? Šiame straipsnyje aprašyto tyrimo metu buvo tiriamas skaitmeninių technologijų ir šiuo metu žengiamų žingsnių siekiant teikti labiau suasmenintą mokymosi patirtį ryšys. Parengtos rekomendacijos, padėsiančios geriau suprasti mokymosi erdves ir geriau panaudoti skaitmenines technologijas.
Mes pradedame nuo vaizduojamojo besimokančiųjų, švietimo erdvių, kuriose jie veikia, ir skaitmeninių technologijų ryšio modelio pristatymo. Mes nustatome keturias pagrindines erdves (asmeninė mokymosi erdvė, mokymo erdvė, mokyklos erdvė ir gyvenamoji erdvė), kurios daro poveikį besimokančiųjų mokymosi patirčiai. Šios erdvės šiuo metu dar nėra gerai suprastos ir beveik kaip neformalaus ir formalaus vaikų mokymosi rezultatas nėra pripažintos ir įvertintos.
Tuomet mes išbandėme šio modelio pagrįstumą, panaudodami keleto nacionalinių tyrimo projektų, kuriuose buvo naudojami mišrūs kokybinių ir kiekybinių duomenų surinkimo būdai (fokus grupės, interviu, apklausos ir nacionalinių duomenų apie moksleivių rezultatus rinkiniai), rezultatus. Šiame straipsnyje pateikiami duomenys yra praktinių pavyzdžių analizės atskaitų duomenys, juose yra klasės darbo stebėjimų duomenys drauge su iš pirmųjų lūpų gautomis mokytojų, vadovų ir besimokančiųjų pastabomis. Mes atsižvelgiame į šių duomenų ir šio modelio reikšmę mūsų supratimui apie tai, kaip švietimo srityje būtų galima efektyviai panaudoti skaitmenines technologijas.
Tradicinio švietimo modelio atveju mokymosi erdvės kūrimo kontrolė buvo daugiausia mokymo institucijos ir mokytojo rankose. Fizinėms asmeninės mokymosi erdvės charakteristikoms mokytojai ir institucijos vis dar gali daryti įtaką, tačiau tos erdvės kūrimo ir technologijų naudojimo kontrolė yra besimokančiųjų rankose. Kad mokymasis būtų efektyvus, būtina suprasti skirtingas suasmeninto mokymosi erdves bei atsižvelgti į besimokančiųjų suvokimą ir elgseną.
Tuomet mes išbandėme šio modelio pagrįstumą, panaudodami keleto nacionalinių tyrimo projektų, kuriuose buvo naudojami mišrūs kokybinių ir kiekybinių duomenų surinkimo būdai (fokus grupės, interviu, apklausos ir nacionalinių duomenų apie moksleivių rezultatus rinkiniai), rezultatus. Šiame straipsnyje pateikiami duomenys yra praktinių pavyzdžių analizės atskaitų duomenys, juose yra klasės darbo stebėjimų duomenys drauge su iš pirmųjų lūpų gautomis mokytojų, vadovų ir besimokančiųjų pastabomis. Mes atsižvelgiame į šių duomenų ir šio modelio reikšmę mūsų supratimui apie tai, kaip švietimo srityje būtų galima efektyviai panaudoti skaitmenines technologijas.
Tradicinio švietimo modelio atveju mokymosi erdvės kūrimo kontrolė buvo daugiausia mokymo institucijos ir mokytojo rankose. Fizinėms asmeninės mokymosi erdvės charakteristikoms mokytojai ir institucijos vis dar gali daryti įtaką, tačiau tos erdvės kūrimo ir technologijų naudojimo kontrolė yra besimokančiųjų rankose. Kad mokymasis būtų efektyvus, būtina suprasti skirtingas suasmeninto mokymosi erdves bei atsižvelgti į besimokančiųjų suvokimą ir elgseną.
Straipsniai
Viską apimantis švietimas: pagalba mokytojams pasirenkant ir veiksmingai panaudojant IRT šaltinius
28 Lapkritis 2007
Šiame straipsnyje aptariamas mokyklų integravimas atsižvelgiant į universaliosios švietimo prieigos koncepciją. Pagrindinis dėmesys skiriamas didelėms informacinių ir ryšio technologijų (IRT) galimybėms, kurios leidžia išvengti bet kokios studentų diskriminacijos. Straipsnyje įrodinėjama, kad mokytojams tenka svarbiausias vaidmuo paverčiant kapitalu tas galimybes, kurias suteikia naujos technologijos padedant įtraukti visus studentus į pagrindines švietimo sistemas.
Šioje vietoje į universaliąją švietimo prieigą žiūrint kaip į konkretų ir pasiekiamą tikslą reikia, kad mokytojai žinotų IRT galimybes ir kad jie sugebėtų įgyti tinkamas žinias ir praktinius įgūdžius tam, kad galėtų pasirinkti ir naudoti atitinkamas šių šaltinių rūšis.
ITD-CNR pasiūlytos mokytojų požiūrio į naujas technologijas bei įtraukimą apklausos, kurioje dalyvavo maždaug 300 Italijos mokytojų, rezultatai rodo, kad dauguma jų (75%) pripažįsta, jog IRT priemonės ir šaltiniai gali turėti didžiules galimybes stiprinant ir aktualizuojant įtraukimo praktiką mokyklose. Nepaisant to, beveik visi teigia, kad jiems vis dar reikia konkrečios informacijos ir nurodymų apie tai, kaip pasirinkti ir panaudoti tinkamus IRT produktus.
Šiame straipsnyje pristatomi du bandomieji projektai, skirti šiems poreikiams. Vienas yra skirtas tam, kad mokytojams būtų pateikta visa ir naudinga informacija apie švietimo programinės įrangos prieinamumo savybes. Kitas yra nukreiptas į patyrimo ir geros praktikos sklaidą, siekiant padėti sudaryti viską apimančius pedagoginius planus, jais pasidalyti ir panaudoti juos iš naujo. Tokie projektai pagimdė dvi konkrečias nuotolines paslaugas: informacijos apie švietimo daugialypės terpės prieinamumo savybes sklaidą ir supažindinimą su geriausiais mokyklų įtraukimo praktikos pavyzdžiais.
Iš tikrųjų pagrindinė idėja yra ta, kad įtraukimo procesą gali pagreitinti naujos technologinės priemonės, tačiau, kita vertus, visa tai reikalauja pakeisti švietimo turinį, būdus, struktūrą ir strategiją.
ITD-CNR pasiūlytos mokytojų požiūrio į naujas technologijas bei įtraukimą apklausos, kurioje dalyvavo maždaug 300 Italijos mokytojų, rezultatai rodo, kad dauguma jų (75%) pripažįsta, jog IRT priemonės ir šaltiniai gali turėti didžiules galimybes stiprinant ir aktualizuojant įtraukimo praktiką mokyklose. Nepaisant to, beveik visi teigia, kad jiems vis dar reikia konkrečios informacijos ir nurodymų apie tai, kaip pasirinkti ir panaudoti tinkamus IRT produktus.
Šiame straipsnyje pristatomi du bandomieji projektai, skirti šiems poreikiams. Vienas yra skirtas tam, kad mokytojams būtų pateikta visa ir naudinga informacija apie švietimo programinės įrangos prieinamumo savybes. Kitas yra nukreiptas į patyrimo ir geros praktikos sklaidą, siekiant padėti sudaryti viską apimančius pedagoginius planus, jais pasidalyti ir panaudoti juos iš naujo. Tokie projektai pagimdė dvi konkrečias nuotolines paslaugas: informacijos apie švietimo daugialypės terpės prieinamumo savybes sklaidą ir supažindinimą su geriausiais mokyklų įtraukimo praktikos pavyzdžiais.
Iš tikrųjų pagrindinė idėja yra ta, kad įtraukimo procesą gali pagreitinti naujos technologinės priemonės, tačiau, kita vertus, visa tai reikalauja pakeisti švietimo turinį, būdus, struktūrą ir strategiją.
Straipsniai
eTwinning – naujas kelias Europos mokykloms
26 Rugsėjis 2007
Šiame straipsnyje nagrinėjama „eTwinning“ veikla prieš 21-ojo amžiaus Europos švietimo ir socialines jėgas. Jame išsamiai aprašoma projekto „eTwinning“ raida ir struktūra, tos galimybės, kurias projektas suteikia mokytojams pedagoginės patirties ir profesinio tobulėjimo prasme bei portalo www.eTwinning.net pasiekimai.
„eTwinning“ buvo pradėtas 2004 m. kaip Europos Komisijos iniciatyva, siekiant skubiai pradėti Europos mokyklų susigiminiavimą ne formaliu keliu, kas suteiktų galimybes mokytojams drauge dirbti be pagrindinio įsipareigojimo – užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą, kas paprastai buvo daroma Comenius projekto kontekste.
Viena unikali projekto „eTwinning“ ypatybė yra ta, kad yra labai stipri paramos tarnyba ir nacionaliniu, ir Europos mastu. Tai nacionalinė paramos tarnyba (NPT) ir Centrinė paramos tarnyba (CPT) bei daugybė mokytojams skirtų į kokybės ženklus sudėtų paskatų.
Dalyvaujantiems „eTwinning“ projekte skirtoje profesinio tobulėjimo programoje yra kūrybiniai seminarai ir Europos, ir nacionaliniu lygmeniu. Tai puiki platforma mokytojams puoselėti gerą patirtį ir ja keistis su kitais.
Šių veiksmų sėkmės pagrindas – www.eTwinning.net portalas. Tai 20 kalbų veikianti, ypač moderni bendravimo platforma, siūlanti galybę specifinių mokytojams skirtų priemonių.
Ar „eTwinning“ yra pavykęs projektas? Atsakyti „taip“ galima tada, kai žiūrime į statistiką, susijusią su įsiregistravusių mokyklų ir mokytojų skaičiumi. Mokytojams šis projektas yra lengvas ir nebiurokratiškas būdas kartu įgyvendinti projektus, naudojantis gerai išvystyta internetine platforma.
Viena unikali projekto „eTwinning“ ypatybė yra ta, kad yra labai stipri paramos tarnyba ir nacionaliniu, ir Europos mastu. Tai nacionalinė paramos tarnyba (NPT) ir Centrinė paramos tarnyba (CPT) bei daugybė mokytojams skirtų į kokybės ženklus sudėtų paskatų.
Dalyvaujantiems „eTwinning“ projekte skirtoje profesinio tobulėjimo programoje yra kūrybiniai seminarai ir Europos, ir nacionaliniu lygmeniu. Tai puiki platforma mokytojams puoselėti gerą patirtį ir ja keistis su kitais.
Šių veiksmų sėkmės pagrindas – www.eTwinning.net portalas. Tai 20 kalbų veikianti, ypač moderni bendravimo platforma, siūlanti galybę specifinių mokytojams skirtų priemonių.
Ar „eTwinning“ yra pavykęs projektas? Atsakyti „taip“ galima tada, kai žiūrime į statistiką, susijusią su įsiregistravusių mokyklų ir mokytojų skaičiumi. Mokytojams šis projektas yra lengvas ir nebiurokratiškas būdas kartu įgyvendinti projektus, naudojantis gerai išvystyta internetine platforma.
Straipsniai
Stebint fenomenalųjį el. mokymosi reiškinį: mokyklinio švietimo atvejis. Analizuojant gebančias keistis el. mokymosi naujoves
25 Gegužė 2007
Siekiant padidinti IRT prieinamumą švietimo srityje, per pastaruosius 25 metus mokyklų sektorius buvo daug žadanti visuomeninės politikos ir finansavimo veiklos bei komercinių interesų įgyvendinimo sritis.
Nuo tada, kai klausimai dažniausiai buvo nukreipiami į mokymosi proceso projektines naujoves, tarptautinis pokalbis apie IRT poveikį mokykliniam švietimui palaipsniui įsisiūbavo brandesniu ir tikslingesniu pagrindu, kadangi buvo atsižvelgta į tuos būtinus pokyčius, kurie apibūdina tarpusavio santykius su sprendimų priėmėjais švietimo srityje bei įvykius, vykstančius už mokyklos ribų. Tuos tarpusavio santykius smarkiai paveikė IRT skvarba visuomenėje, kuri reiškia, kad atsirado holistinis požiūris į mokymosi raidą mokyklos lygmeniu (švietimo rezultatų požiūriu) bei jo ilgalaikis poveikis į augimą ir socialinį priklausymą.
Buvo išleista daug valstybės pinigų, pradedant subsidijomis galutiniams produktams arba projektinių produktų finansavimui (dažniausiai autonomiškai) ir nacionaliniu, ir Europos mastu. Nepaisant to, nors nėra gerai dokumentuotų tyrimų apie to finansavimo atsipirkimą mokymosi kokybės ir efektyvumo prasme, atrodo, kad tos tikslinio turinio taikomosios programos mokyklų programose buvo paliktos taikyti tik užklasinėje veikloje. Tuo tarpu skaitmeninio turinio (verslo) modelių pokyčiai sukėlė nuolatinį interneto prieiga grindžiamų paslaugų stiprėjimą, kas sukėlė paslaugų rinkos turinio revoliuciją ir toliau pakerta tradicinę žinių kūrimo mokykloje paradigmą (nuo tiesmuko „stumti“ prie mišraus „stumti-traukti-stumti“ modelio). Tai reiškia, kad programinės įrangos (infrastruktūros) buvimas ir kartais į vadovėlį panašaus skaitmeninio turinio gausa (klaidingas įsitikinimas apie naujus elektroninio amžiaus vadovėlius) neatrodo pakankamas, kad būtų apsirūpinta pažangia, praturtinta ir naujoviška mokymosi praktika, kas sumenkina bet kokių investicijų atsiperkamumą.
Čia mes apsvarstėme tris strategines raidos dimensijas: susijusias su sprendimų priėmimo procesais (mokyklų valdymu), susijusias su pasiekiamumo lygiu siekiant standartinės kokybės, bei galiausiai profesinio mokytojų tobulėjimo laimėjimų sričių bei turinio (žinių) vertės grandinės atsiradimą, kas kerta per tradicinį skaidymą į „kūrėjus“ ir „žinių vartotojus“.
Buvo išleista daug valstybės pinigų, pradedant subsidijomis galutiniams produktams arba projektinių produktų finansavimui (dažniausiai autonomiškai) ir nacionaliniu, ir Europos mastu. Nepaisant to, nors nėra gerai dokumentuotų tyrimų apie to finansavimo atsipirkimą mokymosi kokybės ir efektyvumo prasme, atrodo, kad tos tikslinio turinio taikomosios programos mokyklų programose buvo paliktos taikyti tik užklasinėje veikloje. Tuo tarpu skaitmeninio turinio (verslo) modelių pokyčiai sukėlė nuolatinį interneto prieiga grindžiamų paslaugų stiprėjimą, kas sukėlė paslaugų rinkos turinio revoliuciją ir toliau pakerta tradicinę žinių kūrimo mokykloje paradigmą (nuo tiesmuko „stumti“ prie mišraus „stumti-traukti-stumti“ modelio). Tai reiškia, kad programinės įrangos (infrastruktūros) buvimas ir kartais į vadovėlį panašaus skaitmeninio turinio gausa (klaidingas įsitikinimas apie naujus elektroninio amžiaus vadovėlius) neatrodo pakankamas, kad būtų apsirūpinta pažangia, praturtinta ir naujoviška mokymosi praktika, kas sumenkina bet kokių investicijų atsiperkamumą.
Čia mes apsvarstėme tris strategines raidos dimensijas: susijusias su sprendimų priėmimo procesais (mokyklų valdymu), susijusias su pasiekiamumo lygiu siekiant standartinės kokybės, bei galiausiai profesinio mokytojų tobulėjimo laimėjimų sričių bei turinio (žinių) vertės grandinės atsiradimą, kas kerta per tradicinį skaidymą į „kūrėjus“ ir „žinių vartotojus“.
Straipsniai
El. mokymasis Bulgarijoje: šiuolaikinis modernumas
25 Gegužė 2007
Apybraižoje aptariama pastarųjų metų el. mokymosi raida ir būklė Bulgarijoje. Supažindinama su statistiniais duomenimis, susijusiais su šalies švietimo sistema. Taip pat supažindinama su pagrindiniais šios švietimo srities katalizatoriais Bulgarijoje ir jie analizuojami.
Šie katalizatoriai – tai švietimo ir tyrimo institucijų dalyvavimas daugybėje tarptautinių projektų; tai priemonės, kurių ėmėsi valstybė tam, kad pagreitintų el. mokymosi technologijų įvedimą visose švietimo sistemos pakopose; tai aukštojo ir vidurinio mokymo mokytojų pasirengimas, požiūris ir problemos.
Paskutiniais metais prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą buvo žymiai pagerintos el. mokymosi įtraukimo bei jo efektyvaus naudojimo įvairiose švietimo institucijose sąlygos. Pagrindiniai veiksniai, kurie teigiamai paveikė el. švietimo indeksą Bulgarijoje, gali būti įvardinti taip: švietimo ir tyrimo institucijų dalyvavimas daugybėje tarptautinių projektų, vyriausybės politika, universitetų, švietimo ir tyrimo institucijų iniciatyvos, kvalifikuoti informacinių ir ryšio technologijų, didaktikos, psichologijos bei kitų sričių specialistai, kurie entuziastingai ir kuria ir skleidžia el. mokymosi turinio pridedamąją vertę.
Deja, yra tokių problemų kaip pakankamo el. mokymosi turinio stoka ir ypatingai – humanitarinių mokslų srityje, nepakankamas universiteto dėstytojų ir mokyklų mokytojų pasirengimas naudoti el. mokymosi technologijas, reguliavimo sistemos, kuri skatintų mokyklų ir universitetų mokymo personalą tobulėti ir naudoti el. mokymosi turinį, stoka mokyklose ir kai kuriuose universitetuose.
Mūsų manymu, kad būtų galima įveikti minėtas problemas, turi būti patvirtinta reguliavimo sistema, kuri leistų skatinti, tobulinti ir naudoti el. mokymosi turinį visais švietimo lygmenimis, reikia, kad būtų paskleidžiami geros praktikos pavyzdžiai, turėtų būti populiarinama atvirų šaltinių programinė įranga ir el. mokymosi aplinkos Bulgarų kalba, platesniu mastu turėtų būti vykdomi bendri tyrinėjimai technologiniais bei didaktiniais el. mokymosi klausimais, daugiau universitetų el. mokymosi srityje turėtų siūlyti magistro studijų programas.
Paskutiniais metais prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą buvo žymiai pagerintos el. mokymosi įtraukimo bei jo efektyvaus naudojimo įvairiose švietimo institucijose sąlygos. Pagrindiniai veiksniai, kurie teigiamai paveikė el. švietimo indeksą Bulgarijoje, gali būti įvardinti taip: švietimo ir tyrimo institucijų dalyvavimas daugybėje tarptautinių projektų, vyriausybės politika, universitetų, švietimo ir tyrimo institucijų iniciatyvos, kvalifikuoti informacinių ir ryšio technologijų, didaktikos, psichologijos bei kitų sričių specialistai, kurie entuziastingai ir kuria ir skleidžia el. mokymosi turinio pridedamąją vertę.
Deja, yra tokių problemų kaip pakankamo el. mokymosi turinio stoka ir ypatingai – humanitarinių mokslų srityje, nepakankamas universiteto dėstytojų ir mokyklų mokytojų pasirengimas naudoti el. mokymosi technologijas, reguliavimo sistemos, kuri skatintų mokyklų ir universitetų mokymo personalą tobulėti ir naudoti el. mokymosi turinį, stoka mokyklose ir kai kuriuose universitetuose.
Mūsų manymu, kad būtų galima įveikti minėtas problemas, turi būti patvirtinta reguliavimo sistema, kuri leistų skatinti, tobulinti ir naudoti el. mokymosi turinį visais švietimo lygmenimis, reikia, kad būtų paskleidžiami geros praktikos pavyzdžiai, turėtų būti populiarinama atvirų šaltinių programinė įranga ir el. mokymosi aplinkos Bulgarų kalba, platesniu mastu turėtų būti vykdomi bendri tyrinėjimai technologiniais bei didaktiniais el. mokymosi klausimais, daugiau universitetų el. mokymosi srityje turėtų siūlyti magistro studijų programas.