Tyrimas
Straipsniai
Mokymosi aplinkos supratimas
04 Liepa 2008
Kaip panaudodamos skaitmenines technologijas mokyklos sėkmingai remia mokymosi suasmeninimą? Šiame straipsnyje aprašyto tyrimo metu buvo tiriamas skaitmeninių technologijų ir šiuo metu žengiamų žingsnių siekiant teikti labiau suasmenintą mokymosi patirtį ryšys. Parengtos rekomendacijos, padėsiančios geriau suprasti mokymosi erdves ir geriau panaudoti skaitmenines technologijas.
Mes pradedame nuo vaizduojamojo besimokančiųjų, švietimo erdvių, kuriose jie veikia, ir skaitmeninių technologijų ryšio modelio pristatymo. Mes nustatome keturias pagrindines erdves (asmeninė mokymosi erdvė, mokymo erdvė, mokyklos erdvė ir gyvenamoji erdvė), kurios daro poveikį besimokančiųjų mokymosi patirčiai. Šios erdvės šiuo metu dar nėra gerai suprastos ir beveik kaip neformalaus ir formalaus vaikų mokymosi rezultatas nėra pripažintos ir įvertintos.
Tuomet mes išbandėme šio modelio pagrįstumą, panaudodami keleto nacionalinių tyrimo projektų, kuriuose buvo naudojami mišrūs kokybinių ir kiekybinių duomenų surinkimo būdai (fokus grupės, interviu, apklausos ir nacionalinių duomenų apie moksleivių rezultatus rinkiniai), rezultatus. Šiame straipsnyje pateikiami duomenys yra praktinių pavyzdžių analizės atskaitų duomenys, juose yra klasės darbo stebėjimų duomenys drauge su iš pirmųjų lūpų gautomis mokytojų, vadovų ir besimokančiųjų pastabomis. Mes atsižvelgiame į šių duomenų ir šio modelio reikšmę mūsų supratimui apie tai, kaip švietimo srityje būtų galima efektyviai panaudoti skaitmenines technologijas.
Tradicinio švietimo modelio atveju mokymosi erdvės kūrimo kontrolė buvo daugiausia mokymo institucijos ir mokytojo rankose. Fizinėms asmeninės mokymosi erdvės charakteristikoms mokytojai ir institucijos vis dar gali daryti įtaką, tačiau tos erdvės kūrimo ir technologijų naudojimo kontrolė yra besimokančiųjų rankose. Kad mokymasis būtų efektyvus, būtina suprasti skirtingas suasmeninto mokymosi erdves bei atsižvelgti į besimokančiųjų suvokimą ir elgseną.
Tuomet mes išbandėme šio modelio pagrįstumą, panaudodami keleto nacionalinių tyrimo projektų, kuriuose buvo naudojami mišrūs kokybinių ir kiekybinių duomenų surinkimo būdai (fokus grupės, interviu, apklausos ir nacionalinių duomenų apie moksleivių rezultatus rinkiniai), rezultatus. Šiame straipsnyje pateikiami duomenys yra praktinių pavyzdžių analizės atskaitų duomenys, juose yra klasės darbo stebėjimų duomenys drauge su iš pirmųjų lūpų gautomis mokytojų, vadovų ir besimokančiųjų pastabomis. Mes atsižvelgiame į šių duomenų ir šio modelio reikšmę mūsų supratimui apie tai, kaip švietimo srityje būtų galima efektyviai panaudoti skaitmenines technologijas.
Tradicinio švietimo modelio atveju mokymosi erdvės kūrimo kontrolė buvo daugiausia mokymo institucijos ir mokytojo rankose. Fizinėms asmeninės mokymosi erdvės charakteristikoms mokytojai ir institucijos vis dar gali daryti įtaką, tačiau tos erdvės kūrimo ir technologijų naudojimo kontrolė yra besimokančiųjų rankose. Kad mokymasis būtų efektyvus, būtina suprasti skirtingas suasmeninto mokymosi erdves bei atsižvelgti į besimokančiųjų suvokimą ir elgseną.
Straipsniai
Ką ES ir valstybės narės daro, kad atkreiptų dėmesį į skaitmeninį raštingumą?
28 Lapkritis 2007
2006 m. ES valstybės narės išsikėlė ambicingą tikslą: iki 2010 m. perpus sumažinti skaitmeninio neraštingumo spragas tarp vadinamųjų „rizikos grupių“ ir vidutiniškai visų gyventojų. Įsipareigojus patiems sau iki dešimtmečio pabaigos pasukti Europą į konkurencingiausią žiniomis grindžiamą ekonomiką, pasidaro svarbu užtikrinti, kad žmonės neliktų nuošalyje ir kad darbdaviai galėtų pasiekti įgūdžius, vedančius prie numatyto ekonomikos augimo.
Tuo tikslu ES ir valstybės narės ėmėsi įgyvendinti visuotinį politikų rinkinį. Taip siekiama padidinti Europos gyventojų skaitmeninio raštingumo lygius. Apskritai paėmus pirmosios priemonės atspindėjo funkcinį skaitmeninio raštingumo supratimą, kas paprastai reiškia asmens gebėjimą efektyviai naudoti įrangą ir programas. Daugiausia dėmesio kreipiant į gyventojų grupes, kurias jau paveikė skaitmeninis raštingumas (bedarbiai, neįgalieji, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės), naudojamos priemonės, pirmiausia nukreiptos į pagrindinių IRT įgūdžių ugdymą ir užtikrinimą, kad visi moksleiviai iki mokyklos baigimo būtų raštingi skaitmenine prasme.
Tačiau vis daugiau ES ir valstybių narių kalba eina skaitmeninio raštingumo, kuris paprastai apibūdinamas kaip informacinis raštingumas, link. Jis apima reikšmingą pažintinę ir vertinančiąją dimensiją, kurios trūksta funkciniam supratimui. Naujausios iniciatyvos, kurių ėmėsi Europos Komisija naujos i2010 programos rėmuose, irgi gali būti talpinamos po šia antrašte — lygiai taip pat ir valstybėse narėse, kur informacinis raštingumas iš pradžių buvo naudojamas tik keliose šalyse ir buvo susijęs su IRT mokymu mokyklose.
Tačiau modernesnis skaitmeninio raštingumo supratimas reikalauja modernesnių sėkmės matavimo būdų. Todėl vienas iš pagrindinių išbandymų artimiausioje ateityje — surasti rodiklius, kurie būtų mažiau apibendrinti ir galėtų būti pritaikyti įvairesniems dalykams ir įgyvendinimo būdams, kurių reikia, kad skaitmeninė politika veiktų sėkmingai. Tik tada, kai geriau suprasime apie tai, kas veikia ir kas ne, mes galėsime pradėti veržtis įgyvendinti nuolatinį skaitmeninį raštingumą Europoje.
Tačiau vis daugiau ES ir valstybių narių kalba eina skaitmeninio raštingumo, kuris paprastai apibūdinamas kaip informacinis raštingumas, link. Jis apima reikšmingą pažintinę ir vertinančiąją dimensiją, kurios trūksta funkciniam supratimui. Naujausios iniciatyvos, kurių ėmėsi Europos Komisija naujos i2010 programos rėmuose, irgi gali būti talpinamos po šia antrašte — lygiai taip pat ir valstybėse narėse, kur informacinis raštingumas iš pradžių buvo naudojamas tik keliose šalyse ir buvo susijęs su IRT mokymu mokyklose.
Tačiau modernesnis skaitmeninio raštingumo supratimas reikalauja modernesnių sėkmės matavimo būdų. Todėl vienas iš pagrindinių išbandymų artimiausioje ateityje — surasti rodiklius, kurie būtų mažiau apibendrinti ir galėtų būti pritaikyti įvairesniems dalykams ir įgyvendinimo būdams, kurių reikia, kad skaitmeninė politika veiktų sėkmingai. Tik tada, kai geriau suprasime apie tai, kas veikia ir kas ne, mes galėsime pradėti veržtis įgyvendinti nuolatinį skaitmeninį raštingumą Europoje.